Kaip IUSTUM apskaičiuoja teisinių paslaugų kainą?
Advokatas Laimonas Pivoras, advokatų profesinė bendrija IUSTUM
Kreipiantis į advokatą svarbu suprasti ne tik tai, kiek kainuos jo pagalba, bet ir tai, ką už šią kainą gausite. IUSTUM kainodarą grindžiame aiškia darbo apimtimi: aptariame, ką atliksime, kas įskaičiuota į pasiūlymą ir kokiais atvejais galėtų prireikti papildomo susitarimo.
Ne visą ginčo eigą įmanoma numatyti iš anksto. Pradedant darbą gali būti nežinoma, kokius argumentus pateiks kita šalis, ar reikės papildomų įrodymų ir ar ginčas tęsis apeliacinėje instancijoje. Tačiau tai neturėtų reikšti neapibrėžto kliento įsipareigojimo mokėti už viską, kas vėliau bus atlikta.
Mūsų požiūris – kuo aiškiau apibrėžti artimiausią darbą, susitarti dėl jo kainos ir atskirti tai, ką galime įvertinti dabar, nuo to, ką reikės aptarti pasikeitus situacijai.
Kainą pradedame skaičiuoti nuo darbo apimties
Paslaugos pavadinimas dar nepasako, kiek darbo jai reikės. „Ieškinio parengimas“ gali reikšti tiek vieno aiškaus reikalavimo suformulavimą, tiek kelių tarpusavyje susijusių teisinių klausimų, prieštaringų įrodymų ir skirtingų atsakovų atsakomybės analizę.
Todėl pirmiausia vertiname, ką konkrečiai reikės padaryti. Ar pakanka išnagrinėti turimus dokumentus? Ar reikia išsiaiškinti papildomas aplinkybes, nustatyti trūkstamus įrodymus, palyginti kelias teisines pozicijas? Ar kartu su pagrindiniu dokumentu reikės rengti kitus prašymus?
Kainos negrindžiame būsimo dokumento puslapių skaičiumi. Vertiname darbą, kurio reikia pagrįstai teisinei pozicijai parengti.
Trumpas procesinis dokumentas nebūtinai reiškia mažą darbo apimtį. Kartais būtent išsami analizė leidžia atsisakyti nereikšmingų argumentų ir sudėtingą klausimą išdėstyti aiškiai.
Klientui pateikiame paslaugą, jos apimtį ir kainą eurais. Vidinė skaičiavimo metodika neturi apsunkinti pasiūlymo supratimo.
Kodėl panašios bylos gali kainuoti skirtingai?
Įsivaizduokime du ginčus dėl atliktų darbų apmokėjimo.
Pirmuoju atveju darbų atlikimas ir jų kaina neginčijami, yra pasirašyti dokumentai, tačiau užsakovas neatsiskaito. Antruoju atveju užsakovas neigia dalies darbų užsakymą, kelia klausimus dėl kokybės, reikalauja atlyginti nuostolius, o susitarimai užfiksuoti skirtinguose dokumentuose ir susirašinėjime.
Abiem atvejais paslauga galėtų vadintis vienodai – skolos priteisimas. Tačiau antruoju atveju reikėtų gerokai daugiau analizės ir pasirengimo.
Todėl vertiname ne vien ginčo sumą. Svarbu, kas konkrečiai ginčijama, kiek savarankiškų klausimų reikia išspręsti, kokie įrodymai turimi ir kokių papildomų veiksmų gali reikėti. Reikšmės turi ir tai, kuriame etape įsitraukiame ir kokie terminai likę darbui atlikti.
Panaši reikalavimo suma nereiškia vienodos darbo apimties. O didesnė ginčo suma savaime nepasako, kiek kainuos advokato pagalba.
Preliminari sąmata ir galutinė kaina – ne tas pats
Pirminiam kainos įvertinimui nereikia, kad klientas pats atliktų teisinę analizę ar pasirinktų procesinę strategiją. Pakanka suprantamai apibūdinti situaciją ir pateikti pagrindinę informaciją, reikalingą darbo apimčiai įvertinti.
Jeigu į tam tikrą klausimą atsakymo nežinote, tai nėra kliūtis kreiptis. Neaiškią aplinkybę reikia išsiaiškinti, o ne automatiškai priskirti sudėtingiausiam ir brangiausiam variantui.
Pradinis įvertinimas padeda suprasti galimą paslaugos kainą. Galutinis pasiūlymas pateikiamas patikslinus aplinkybes, įvertinus reikalingus dokumentus ir susitarus, kokį darbą atliksime.
Aiškiai atskiriame preliminarią sąmatą nuo sutartos kainos. Jeigu pradinis vertinimas priklauso nuo dar nepatikrintos aplinkybės, ją įvardijame. Taip klientas supranta ne tik skaičių, bet ir tai, kuo jis pagrįstas.
Dėl kainos tariamės etapais
Ne kiekvieną ginčą reikia iš karto vertinti kaip visą būsimą teismo procesą. Kartais pirmiausia reikalinga situacijos analizė ir veiksmų planas. Kitais atvejais – pretenzija, derybos arba konkretus procesinis dokumentas.
Todėl darbus galime skaidyti etapais ir kiekvienam jų sutarti atskirą apimtį bei kainą.
Pradinis vertinimas turi savarankišką paskirtį: nustatyti pagrindines rizikas, įrodymų trūkumus, galimas veiksmų kryptis ir tolesnių darbų poreikį. Jo išvada nebūtinai turi būti siūlymas pradėti bylą. Kartais klientui naudingiau derėtis, pirmiausia surinkti papildomus įrodymus arba atsisakyti ekonomiškai nepagrįsto reikalavimo.
Jeigu nusprendžiama tęsti, atskirai aptariamas kitas etapas – pavyzdžiui, ieškinio parengimas ar atstovavimas nagrinėjant bylą. Apeliacijos poreikis ir jos apimtis vertinami tada, kai tam atsiranda konkretus pagrindas.
Rengdami kito etapo pasiūlymą atsižvelgiame į jau atliktą darbą. Ta pati analizė neturėtų būti iš naujo įkainojama taip, lyg ji dar nebūtų atlikta. Kartu atskiriame jos panaudojimą nuo papildomo darbo, kurio reikia dėl naujų aplinkybių ar pasikeitusios ginčo eigos.
Fiksuota kaina reiškia aiškiai apibrėžtą darbą
Kai darbo apimtį galima pakankamai tiksliai nustatyti, siūlome dėl jos susitarti už fiksuotą kainą.
Pavyzdžiui, ieškinio parengimo pasiūlymas gali apimti sutartos apimties aplinkybių ir dokumentų analizę, teismų praktikos vertinimą, teisinės pozicijos suformavimą, ieškinio bei jo priedų parengimą, patikrą ir pateikimą.
Pasiūlyme taip pat nurodome, kokie darbai neįskaičiuoti. Tai gali būti atstovavimas posėdžiuose, vėlesni procesiniai dokumentai ar kiti atskirai aptariami veiksmai.
Fiksuota kaina nėra tik pradinis skaičius, prie kurio vėliau pridedami įprastam darbui būtini veiksmai. Dokumento patikra, argumentų nuoseklumo įvertinimas ir kita sutartai paslaugai būtina analizė turi būti numatyti jos apimtyje.
Vien tai, kad sutartas darbas mums užtruko ilgiau, nei planavome, savaime nereiškia papildomos sąskaitos. Papildomo atlygio klausimas siejamas su pasikeitusia ar išplėsta darbo apimtimi, o ne vien su mūsų vidiniu laiko planavimu.
Papildomi darbai neturi tapti netikėta sąskaita
Nagrinėjant bylą gali atsirasti naujų užduočių: pareiškiamas priešieškinis, iškyla atskiras ginčas, prireikia papildomo prašymo ar nusprendžiama skųsti teismo sprendimą.
Tačiau ne kiekvienas naujas dokumentas ar kitos šalies argumentas automatiškai reiškia papildomą mokestį. Pirmiausia vertiname, ar jo nagrinėjimas jau patenka į sutartą darbo apimtį.
Jeigu reikalingas papildomas darbas, paaiškiname, kodėl jis būtinas, ką reikės atlikti ir kaip siūlome apskaičiuoti atlygį. Dėl to susitariame prieš pradėdami šį darbą.
Papildomai užduočiai gali būti nustatyta atskira fiksuota kaina. Kai apimties iš anksto tiksliai nustatyti negalime, galime susitarti dėl valandinio atlygio, kartu aptardami numatomą darbo apimtį arba išlaidų ribą. Vien valandinis įkainis klientui nepasako, kokio biudžeto gali prireikti.
Galimus neatidėliotinus veiksmus ir jų išlaidų ribas taip pat svarbu aptarti iš anksto, kad skubioje situacijoje būtų aišku, kokia apimtimi advokatas gali veikti.
Kaip su kaina susijęs dirbtinis intelektas?
IUSTUM naudojame dirbtinį intelektą ir skirtingus jo įrankius. Jie padeda mažinti rutiną, sisteminti informaciją ir daugiau dėmesio skirti teisinei analizei. Tačiau naudojama technologija pati savaime nenustato paslaugos kainos.
Sutaupytą laiką galime skirti išsamesniam argumentų palyginimui, šaltinių patikrai, galimų atsikirtimų ir pasirinktos pozicijos silpnųjų vietų analizei. Kai toks papildomas darbas reikalingas, bendras advokato skirtas laikas gali išlikti panašus, tačiau per jį atliekama daugiau analizės.
Tai nereiškia, kad kiekviena užduotis būtinai turi užtrukti tiek pat, kiek būtų užtrukusi be technologijų.
Kai susitariame dėl fiksuotos kainos, atlygis siejamas su sutartu darbu ir jo apimtimi. Kai taikome valandinį atlygį, apskaitome faktiškai skirtą advokato darbo laiką.
Neskaičiuojame hipotetinių valandų, kurių būtų reikėję dirbant be DI. Taip pat nevertiname programai pateiktų užklausų skaičiaus kaip savarankiškos paslaugos klientui.
Technologijos naudojimas nekeičia mūsų atsakomybės už pateiktą teisinį vertinimą. Klientas gauna advokato išanalizuotą, patikrintą ir konkrečiai situacijai pritaikytą darbą, o ne neįvertintą programos atsakymą.
Advokato atlygis ir bendras bylos biudžetas
Aptariant kainą svarbu atskirti mūsų paslaugų atlygį nuo kitų galimų išlaidų.
Žyminis mokestis, ekspertizė, vertimai ir kitos išorinės išlaidos nėra tas pats, kas advokato atlygis. Pasiūlyme aiškiai nurodome, ką apima mūsų kaina, kokios išlaidos į ją neįtrauktos ir kurias jų tuo metu galima numatyti.
Taip pat aiškiai nurodome PVM ir bendrą už sutartas paslaugas mokėtiną sumą. Klientui neturėtų reikėti spėlioti, ar matoma kaina yra galutinė, ar prie jos dar bus pridedami mokesčiai.
Aptardami bylinėjimosi biudžetą vertiname ir platesnes finansines proceso rizikas. Svarbu ne tik tai, ar tam tikras veiksmas teisiškai galimas, bet ir tai, ar jo sąnaudos proporcingos kliento siekiamam tikslui.
Ką klientas turi žinoti prieš prasidedant darbui?
Mūsų siekis – kad prieš prasidedant darbui klientas galėtų aiškiai atsakyti: ką advokatas atliks, kiek tai kainuos, kas į kainą įskaičiuota ir kokiais atvejais reikės tartis papildomai.
Susitarimas dėl atlygio nėra pažadas laimėti bylą. Tai susitarimas dėl konkretaus teisinio darbo, jo apimties ir sąlygų. Todėl aiški kainodara turi būti lydima tokio pat aiškaus pokalbio apie galimybes, rizikas ir realius kliento interesus.
IUSTUM principas – aiški darbo apimtis, iš anksto aptarta kaina ir papildomų išlaidų kontrolė. Technologijas naudojame darbui atlikti efektyviau, o klientui pateikiame suprantamą pasiūlymą ir pagrįstą veiksmų planą.