IUSTUM naudojame dirbtinį intelektą (DI). Ir ne vieną jo įrankį. Esame sukūrę ir savo darbui pritaikytą programą, padedančią gauti naujausią skelbiamą teismų praktiką. Tačiau technologijos mums nėra būdas atsitraukti nuo kliento bylos. Priešingai – jos leidžia mažiau laiko skirti rutinai ir daugiau dėmesio sutelkti į argumentus, įrodymus, rizikas bei bylos strategiją. O kliento informaciją saugome pagal tas pačias taisykles, kaip ir be technologijų – šiame straipsnyje jas įvardijame konkrečiai.
Kai kalbama apie dirbtinį intelektą teisinėje veikloje, natūraliai kyla klausimas: jeigu dalį užduočių atlieka programa, ką tuomet daro advokatas?
Mūsų atsakymas paprastas: advokatas ne tik parengia tekstą. Jis išsiaiškina situaciją, vertina informacijos patikimumą, pasirenka teisiškai ir praktiškai pagrįstą veiksmų kryptį, aptaria ją su klientu ir atsako už savo darbą. Dirbtinis intelektas keičia šio darbo priemones, bet ne jo esmę.
Ne vienas įrankis, o apgalvotas darbo procesas
Savo darbe neapsiribojame vienu dirbtinio intelekto įrankiu ar pirmuoju jo pateiktu atsakymu. Skirtingus įrankius pasitelkiame informacijai sisteminti, argumentams nagrinėti, alternatyvoms ir galimiems prieštaravimams ieškoti.
Tačiau kelių programų naudojimas savaime nėra teisingo atsakymo garantija. Jeigu dvi sistemos pateikia panašią išvadą, ji dar netampa patikrintu faktu. Mums svarbu ne tai, kiek įrankių sutinka su argumentu, o tai, kokie įrodymai, teisės normos ir teismų sprendimai jį pagrindžia.
Todėl dirbtinio intelekto atsakymą vertiname kaip medžiagą tolesniam darbui, o ne kaip galutinį sprendimą. Tikriname ne tik siūlomą išvadą, bet ir kelią iki jos: kokiomis aplinkybėmis remiamasi, kokios prielaidos daromos ir ar nepraleidžiama tai, kas konkrečiam ginčui svarbiausia.
Teismų praktika turi būti tikra, aktuali ir tinkama konkrečiai bylai
Teisiniame dokumente neužtenka įtikinamai skambančios nuorodos į teismų praktiką. Reikia realaus teismo sprendimo ir tikslaus supratimo, ką teismas jame išaiškino.
Būtent todėl mums svarbu dirbti ne vien su bendro pobūdžio dirbtinio intelekto atsakymais. Esame sukūrę savo darbui pritaikytą programą, padedančią gauti naujausią skelbiamą teismų praktiką. Mūsų darbo pagrindas – tikri šaltiniai, o ne programos sugeneruotas pasakojimas apie tai, ką teismas galbūt yra pasakęs.
Vis dėlto rasti teismo sprendimą ir tinkamai juo pasinaudoti yra du skirtingi dalykai.
Reikia patikrinti ne tik tai, ar sprendimas egzistuoja. Svarbu įvertinti, ar citata tiksli, ar ji neištraukta iš konteksto ir ar sprendimas iš tiesų pagrindžia teikiamą argumentą.
Tuomet prasideda advokato vertinimas: kuo ankstesnės bylos aplinkybės panašios į kliento situaciją, kuo jos skiriasi, ar nepasikeitė taikytinas teisinis reguliavimas, ar nėra vėlesnės praktikos, kuri keistų išvadą.
Naujausias sprendimas nebūtinai yra svarbiausias konkrečiai bylai. Jo reikšmę reikia nustatyti, o ne numanyti iš datos ar kelių tinkamų sakinių.
Mažiau rutinos nereiškia mažiau advokato darbo
Iš šalies gali atrodyti, kad greičiau surinkus informaciją visas darbas turėtų būti baigtas anksčiau. Kai kurioms užduotims taip ir yra. Tačiau sudėtingame ginče greičiau gautas pradinis rezultatas dažnai reiškia galimybę atlikti daugiau prasmingo darbo.
IUSTUM sutaupytą rutininio darbo laiką skiriame išsamesnei analizei. Galime detaliau palyginti argumentus, įvertinti daugiau reikšmingų aplinkybių, atidžiau nagrinėti ne tik klientui palankią, bet ir nepalankią teismų praktiką. Daugiau dėmesio lieka galimiems kitos šalies atsikirtimams ir mūsų pačių pasirinktos pozicijos silpnosioms vietoms.
Todėl bendras advokato darbo laikas gali išlikti toks pats, tačiau per jį atliekamas darbas tampa detalesnis, išsamesnis ir patikrinamas keliais etapais.
Pasikeičia ne vien darbo greitis. Pasikeičia tai, kam skiriamas advokato laikas. Mažiau jo tenka pasikartojantiems veiksmams, daugiau – aplinkybių vertinimui, alternatyvų palyginimui ir pasirengimui galimiems prieštaravimams.
Tai nėra to paties DI atsakymo perskaitymas kelis kartus. Viename etape tikrinami faktai ir šaltiniai, kitame – argumentų nuoseklumas, dar kitame – galimi atsikirtimai ir pasirinktos strategijos tinkamumas klientui.
Mūsų tikslas nėra tiesiog greičiau parašyti procesinį dokumentą. Tikslas – geriau pasirengti ginčui. Ir išsamesnis pasirengimas nebūtinai reiškia ilgesnį dokumentą: galutinis tekstas gali būti trumpesnis, nes po analizės jame lieka tik tai, kas iš tiesų svarbu.
Kaip tai atsispindi kainoje, paaiškiname straipsnyje „Kaip nustatome kainą“.
Kaip tai atrodo praktiškai?
Įsivaizduokime ginčą dėl atliktų darbų apmokėjimo. Galima parengti reikalavimą, išdėstyti pagrindines aplinkybes ir pridėti kelias teismų praktikos nuorodas. Tačiau išsamus pasirengimas reikalauja daugiau.
Reikia išnagrinėti, ką šalys iš tikrųjų susitarė, kaip buvo fiksuojamas darbų atlikimas, ką rodo susirašinėjimas, kada ir dėl ko pareikštos pastabos. Taip pat svarbu numatyti, kokiais argumentais kita šalis galėtų ginčyti mokėjimo pareigą, kokių įrodymų dar trūksta ir kur mūsų pozicija gali būti pažeidžiama.
DI pasitelkiame kaip pagalbinę priemonę šiems klausimams nagrinėti. Tačiau nuspręsti, kuri aplinkybė lemiama, kokį argumentą verta plėtoti, o kurio atsisakyti, turi advokatas.
Papildomos analizės vertė nėra kuo didesnis argumentų skaičius. Jos vertė – aiškesnis supratimas, ką galime pagrįsti, kokią riziką prisiimame ir kokio rezultato realiai siekiame.
Strategiją formuojame mes, o ne programa
Bylos strategijos nekuriame aklai sekdami DI pasiūlymais. Ji prasideda nuo kliento situacijos ir jo interesų supratimo.
Vienam klientui svarbiausia kuo greičiau atgauti pinigus. Kitam – išsaugoti turtą ar veiklos tęstinumą. Trečiam – užbaigti ginčą priimtinomis sąlygomis ir išvengti neproporcingų išlaidų. Todėl panašus teisinis klausimas nebūtinai reiškia vienodą veiksmų planą.
Teisiškai galimas veiksmas dar nebūtinai yra geriausias pasirinkimas konkrečiam klientui. Vertiname ne tik argumentus, bet ir proceso trukmę, išlaidas, įrodymų pakankamumą, galimybes susitarti bei praktinę siekiamo rezultato reikšmę.
Dėl to ieškome ne tik atsakymo į klausimą „kodėl mūsų pozicija teisinga?“. Ne mažiau svarbu paklausti: „kur ji gali būti silpna?“ ir „ką prieš ją pateiktų kita šalis?“.
Technologija padeda plėsti analizę. Advokatas nustato jos kryptį, vertina rezultatus ir kartu su klientu sprendžia, kokių veiksmų imtis.
Konfidencialumas: ką darome ir ko nedarome
Viskas, ką klientas mums patiki – pats kreipimosi faktas, sutarties sąlygos, pateikti dokumentai ir susirašinėjimas, – yra advokato profesinė paslaptis. Ši pareiga nepriklauso nuo to, kokiomis priemonėmis dirbame: Lietuvos advokatų etikos kodeksas konfidencialumą įvardija kaip pagrindinę ir svarbiausią advokato teisę ir pareigą, kuriai netaikoma senatis. Todėl dirbtinio intelekto įrankiams taikome konkrečias taisykles. Jos galioja kiekvienam kontoros advokatui ir darbuotojui.
- Kliento informaciją įvedame tik į tuos įrankius, kurių tiekėjas sutartimi įsipareigoja įvestų duomenų nenaudoti savo modeliams mokyti, tvarkyti juos tik mūsų nurodymu ir laikytis su mumis sudarytos duomenų tvarkymo sutarties.
- Į išorinius įrankius nekeliame duomenų, kurių atskleidimą riboja įstatymas, – ikiteisminio tyrimo duomenų, uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos bylos medžiagos, valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, – nenuasmenintų specialių kategorijų asmens duomenų (pavyzdžiui, apie sveikatą) ir informacijos, dėl kurios klientas paprašė dirbtinio intelekto įrankių nenaudoti.
- Baigę užduotį, į įrankį įkeltus dokumentus ir su jais susijusius pokalbius ištriname – bylos medžiaga saugoma tik kontoros dokumentų sistemoje. Įrankių „atminties“ funkcijų, perkeliančių informaciją iš vieno pokalbio į kitą, kliento darbui nenaudojame, kad vieno kliento duomenys nepatektų į kito kliento bylą.
- Naudojame tik iš anksto įvertintus įrankius. Prieš įtraukdami naują, patikriname, kas ir kur tvarko duomenis, ar jie naudojami modeliams mokyti, kiek laiko saugomi ir ar galime juos ištrinti; kai įrankis leidžia pasirinkti duomenų tvarkymo vietą, renkamės Europos Sąjungą. Tas pats galioja dirbtinio intelekto funkcijoms, įmontuotoms į kasdienes programas – vertėjus, PDF skaitykles, el. pašto asistentus.
- Klientas gali pasakyti „ne“. Jei nenorite, kad Jūsų byloje dirbtinio intelekto įrankiai būtų naudojami – apskritai ar tam tikriems dokumentams, – pakanka tai pasakyti. Tokį susitarimą įrašome į teisinių paslaugų sutartį ir jo laikomės, o kartu aptariame, ką tai reiškia darbo trukmei.
Atsakomybė lieka advokatui
Už klientui pateiktą teisinį vertinimą ir mūsų parengtą procesinį dokumentą atsakome mes. Paaiškinimas „taip parašė programa“ nėra mūsų darbo standartas.
Jei dėl kurio nors įrankio kada nors kiltų grėsmė kliento informacijai, klientą apie tai informuotume nedelsdami ir imtumės priemonių, kad duomenys būtų ištrinti.
Mūsų principas paprastas: technologija turi padėti atlikti profesines pareigas, o ne tapti priežastimi jas vertinti mažiau atidžiai.
Ką tai reiškia klientui?
Klientui svarbiausia ne tai, kiek dirbtinio intelekto įrankių naudoja advokatas. Svarbiausia, ar jo situacija išnagrinėta atidžiai, ar argumentai pagrįsti, ar rizikos paaiškintos ir ar pasirinkta veiksmų kryptis atitinka jo interesus.
Būtent tam IUSTUM pasitelkiame technologijas. Ne tam, kad klientas vietoj advokato gautų automatiškai sugeneruotą atsakymą, o tam, kad advokatas galėtų daugiau dėmesio skirti pačiai bylai.
Dirbtinis intelektas padeda mums dirbti. Tačiau bylą vertina, strategiją formuoja ir atsakomybę prisiima advokatas.