Ginčo kainos ir rizikos vertinimas prasideda ne nuo klausimo, kiek kainuos advokato paslaugos. Jis prasideda nuo klausimo, ką iš tikrųjų norite laimėti.
„Aš teisus. Vadinasi, reikia eiti į teismą.“
Tarp šių dviejų sakinių trūksta vieno svarbaus žingsnio – įvertinti, kas jūsų laukia pasirinkus šį kelią.
Galbūt turite stiprią bylą, tačiau silpnas galimybes atgauti pinigus. Galbūt siūlomas kompromisas atrodo nepriimtinas, nors ekonomiškai jis būtų naudingesnis už palankų teismo sprendimą. O gal priešingai – bandydami išvengti bylinėjimosi išlaidų rizikuojate prarasti gerokai daugiau, nei kainuotų profesionali jūsų interesų gynyba.
Todėl ginčo kainos ir rizikos vertinimas nėra raginimas nusileisti. Tai būdas apsispręsti, dėl ko verta kovoti, kiek pagrįsta į tai investuoti ir koks rezultatas jums iš tiesų būtų naudingas.
Teismo sprendimas dar nėra pinigai jūsų sąskaitoje
Įsivaizduokite: teismas pripažįsta, kad jums turi būti sumokėta skola. Teisiškai jūsų pozicija patvirtinta. Tačiau prasidėjus išieškojimui paaiškėja, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima ją išieškoti. Tai nėra vien teorinė rizika. Sprendimas lieka galioti, bet pinigų jis neatneša.
Todėl piniginiame ginče neužtenka atsakyti: „Ar galime prisiteisti?“ Reikia klausti ir kitaip: iš ko bus mokama? Ką žinome apie kitos šalies turtinę padėtį? Kiek ji gali pasikeisti, kol vyks procesas? Ar galima ir verta reikalavimą užtikrinti dar bylos pradžioje?
Reikalavimo suma parodo, kiek prašote. Ji dar neparodo, kiek realiai galite atgauti.
Šiuos klausimus verta kelti prieš investuojant į bylą, o ne tada, kai palankus sprendimas jau priimtas.
Būti teisiam ir galėti tai įrodyti – ne tas pats
Vertindami konfliktą natūraliai pradedame nuo savo patirties: ką kita šalis pažadėjo, ko nepadarė, kaip elgėsi ir kodėl tai buvo neteisinga.
Tačiau teisiniam vertinimui reikia žengti toliau. Civiliniame procese šalys paprastai turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Vien tvirto įsitikinimo savo teisumu nepakanka.
Pavyzdžiui, rangos ginče gali būti aišku, kad atlikti darbai kelia problemų. Tačiau vertinant perspektyvą reikės išsiaiškinti, kas tiksliai buvo sutarta, kokie trūkumai nustatyti, kaip jie užfiksuoti ir kuo grindžiama reikalaujama suma.
Tai nereiškia, kad byla silpna. Tai reiškia, kad jos stiprumą reikia tikrinti, o ne numanyti.
Mūsų požiūriu, vertingas advokato vertinimas turi apimti ir nepatogius klausimus. Kur jūsų pozicija pažeidžiama? Ką galėtų pagrįstai pasakyti kita šalis? Kurio įrodymo trūkumas gali pakeisti išvadą?
Silpnąją savo bylos vietą geriau išgirsti iš savo advokato prieš procesą negu iš oponento teismo posėdyje.
Tikroji ginčo kaina yra didesnė už advokato sąskaitą
Advokato atlygis – svarbi ginčo biudžeto dalis. Tačiau sprendžiant, ar ginčas apsimoka, vien jo nepakanka.
Reikėtų numatyti žyminį mokestį, ekspertizę ar turto vertinimą, papildomų įrodymų rinkimą, galimą apeliaciją ir sprendimo vykdymą. Atskirai – kiek savo laiko turėsite skirti dokumentams, susitikimams ir sprendimams priimti.
Taip pat svarbu atskirti dvi sumas: kiek sumokėsite už savo interesų gynybą ir kiek šių išlaidų galėsite susigrąžinti iš kitos šalies.
Tai retai būna vienodi skaičiai. Priteisiamos advokato išlaidos ribojamos teisingumo ministro patvirtintais rekomenduojamais maksimaliais dydžiais ir teismo vertinimu, ar jos pagrįstos ir protingos, todėl laimėta byla nereiškia, kad bus kompensuota visa advokatui sumokėta suma.
Dar svarbiau nepamiršti dalinio laimėjimo. Jeigu teismas patenkina tik dalį ieškinio, bylinėjimosi išlaidos pagal bendrąją taisyklę paskirstomos proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai. Vadinasi, galite prisiteisti dalį reikalaujamos sumos, bet kartu turėti atlyginti dalį oponento išlaidų.
Todėl atsakingame vertinime turi būti vietos ne tik klausimui „kas bus, jeigu laimėsime?“, bet ir klausimams „kas bus, jeigu laimėsime tik iš dalies?“ bei „kiek kainuos nepalankus rezultatas?“.
Ar verta atsisakyti 32 000 eurų dėl galimybės gauti 40 000?
Panagrinėkime supaprastintą, hipotetinį pavyzdį.
Jūsų reikalavimas – 40 000 eurų. Kita šalis siūlo susitarti: gautumėte 32 000 eurų dabar, jau atėmus susitarimo sudarymo išlaidas.
Tarkime, pasirinkus tęsti bylą, būsimos jūsų išlaidos – advokatui, žyminiam mokesčiui, ekspertizei – sudarytų 8 000 eurų, o oponento išlaidos būtų panašios. Galimi trys scenarijai.
- Visiškas laimėjimas. Priteisiama ir realiai sumokama visa 40 000 eurų suma, iš oponento atgaunate 5 000 eurų savo išlaidų. Grynasis rezultatas – 37 000 eurų.
- Dalinis laimėjimas. Teismas priteisia 60 procentų – 24 000 eurų. Išlaidos paskirstomos proporcingai: atgaunate 3 000 eurų savo išlaidų, bet atlyginate 2 000 eurų oponento. Grynasis rezultatas – apie 17 000 eurų.
- Pralaimėjimas. Reikalavimas atmetamas: prarandate savo 8 000 eurų ir atlyginate 5 000 eurų oponento išlaidų. Rezultatas – minus 13 000 eurų.
Nevertinant palūkanų, pinigų laiko vertės ir jau patirtų išlaidų, pasirinkimas yra ne tarp 32 000 ir 40 000 eurų. Jis yra tarp 32 000 eurų dabar ir 37 000, 17 000 arba minus 13 000 eurų vėliau – priklausomai nuo to, kaip byla baigsis ir ar priteista suma bus realiai sumokėta.
Ar dėl galimų papildomų 5 000 eurų verta prisiimti šią riziką? Vieno teisingo atsakymo nėra. Stiprūs įrodymai, patikima kitos šalies turtinė padėtis ir ginčo reikšmė gali pagrįsti sprendimą bylinėtis. Neaiškios aplinkybės, lėšų poreikis dabar ar silpnos išieškojimo galimybės gali lemti kitokią išvadą.
Svarbiausia – lyginti realias alternatyvas, o ne šiandien siūlomus pinigus su idealia, nieko nekainuojančia pergale.
Šio pavyzdžio sumos nėra IUSTUM įkainiai ar konkrečios bylos prognozė. Jos parodo patį sprendimo principą.
Kartais brangiausias sprendimas yra nesiginti
Ginčo ekonomikos vertinimas neturi virsti taisykle „geriau susitarti bet kokia kaina“.
Kartais toks susitarimas reikštų nepagrįsto reikalavimo pripažinimą. Kartais atsisakymas ginti savo teises sukeltų ilgalaikes pasekmes, kurių neparodo ieškinyje įrašyta suma.
Įsivaizduokime ginčą dėl galimybės patekti į nekilnojamąjį turtą. Jo reikšmė gali būti ne vien ginčijamos teritorijos vertė, bet ir tai, ar apskritai galėsite turtu naudotis.
Akcininkų ginče svarbu gali būti ne tik vienkartinė išmoka, bet ir galimybė išsaugoti įmonės kontrolę arba pasitraukti iš verslo priimtinomis sąlygomis. Ginantis nuo nepagrįsto piniginio reikalavimo, rezultato vertė yra ne gautos lėšos, o išvengta prievolė jas sumokėti.
Todėl vertinti reikia abi puses: kiek kainuotų gynyba ir ką prarastumėte jos atsisakę.
Ne kiekvienas brangus ginčas yra neprotingas. Tačiau kiekvienam brangiam ginčui reikia aiškaus pagrindimo.
Derybos nėra silpnumas. Tačiau nuolaida turi turėti prasmę
Mūsų požiūriu, pasirengimas bylinėtis ir pasirengimas derėtis nėra priešingi pasirinkimai. Dažnai būtent gerai parengta byla yra stipriausias argumentas derybose.
Taikaus sprendimo galima ieškoti ir teisme nagrinėjamame ginče, be kita ko, pasitelkiant teisminę mediaciją. Tačiau susitarimas savaime dar nėra geras rezultatas.
Vertinant pasiūlymą svarbu ne tik suma. Reikia aptarti, kada ji bus sumokėta, kaip bus užtikrintas įvykdymas, kas padengs išlaidas ir ar susitarimas iš tiesų užbaigs konfliktą. Pažadas sumokėti ateityje nėra tas pats, kas realiai gautos lėšos.
Lygiai taip pat nereikėtų atmesti pasiūlymo vien dėl to, kad jis mažesnis už pradinį reikalavimą. Pagrįsta nuolaida gali turėti aiškią ekonominę vertę, jeigu mainais gaunate greitą, patikimą ir galutinį rezultatą.
Derybų tikslas neturėtų būti tiesiog padalyti skirtumą per pusę. Tikslas – pasiekti sprendimą, kuris jūsų situacijoje būtų geresnis už pagrįstai įvertintą alternatyvą.
Jau išleisti pinigai nėra priežastis išleisti dar daugiau
„Tiek jau investavau, kad dabar trauktis nebegaliu.“
Toks argumentas suprantamas emociškai. Tačiau jis neatsako į klausimą, ar kitas žingsnis vis dar naudingas.
Tarkime, pradžioje ginčas atrodė perspektyvus, bet vėliau atsirado nepalankus dokumentas, pasikeitė kitos šalies turtinė padėtis arba buvo pateiktas geras susitarimo pasiūlymas. Tokiu atveju ankstesnę išvadą verta peržiūrėti. Svarbu ne tai, kiek jau sumokėta. Svarbu, ką nuo šiandien dar galite pasiekti ir kiek papildomai kainuos to siekti.
Todėl ginčo kainos ir rizikos vertinimą laikome ne vienkartiniu veiksmu, o strategijos dalimi. Prie jo grįžtame prieš reikšmingas papildomas išlaidas, gavus naujų įrodymų ar sprendžiant, ar skųsti nepalankų sprendimą. Pakeisti kryptį, kai pasikeičia aplinkybės, nėra nenuoseklumas. Dažnai tai yra būtent tas sprendimas, kuris geriausiai apsaugo kliento interesus.
Ką vertiname IUSTUM
Mūsų požiūriu, ginčo vertinimas neturėtų baigtis sakiniu „bylinėtis galima“. Siekiame susieti teisinę perspektyvą su praktiniu kliento tikslu: ką norite atgauti, išsaugoti, sustabdyti ar išvengti. Tuomet vertiname įrodymus, silpnąsias pozicijos vietas, galimus kitos šalies argumentus, numatomas išlaidas ir realias rezultato įgyvendinimo galimybes. Ir atskiriame tai, ką jau žinome, nuo to, ko dar negalime patikimai įvertinti: viena yra dokumentais pagrįsta aplinkybė, kita – prielaida, kurią dar reikia patikrinti.
Preliminari teisinių paslaugų kaina skaičiuoklėje padeda suprasti galimą darbų biudžetą. Tačiau ji nepakeičia individualaus atsakymo, ar ginčas vertas tokios investicijos. Kaip ir palankus advokato vertinimas nėra pažadas, kad byla bus laimėta. Kaip pagal kliento tikslą renkamės veiksmų kryptį, rašome straipsnyje „Kodėl bylos strategija prasideda nuo kliento tikslo, o ne nuo ieškinio“.
Klientui nereikia pačiam pasirinkti teisinės strategijos. Jo užduotis – papasakoti situaciją ir paaiškinti, kas jam svarbu. Mūsų – įvertinti galimus kelius, paaiškinti jų kainą bei riziką ir pasiūlyti pagrįstą veiksmų kryptį.
Advokato vertę matuojame ne vien gebėjimu pradėti bylą. Ją matuojame ir gebėjimu padėti klientui priimti gerą sprendimą dėl tos bylos.
Svarstote kreiptis į teismą, gavote reikalavimą sumokėti ar abejojate, ar verta tęsti jau pradėtą procesą? Aprašykite situaciją – įvertinsime ginčo kainą ir riziką. Pirmasis žingsnis nebūtinai turi būti ieškinys. Jis gali būti aiškus atsakymas, kokią poziciją turite, kuo rizikuojate ir kokio rezultato pagrįsta siekti.
Prieš klausdami „ar laimėsime bylą?“, paklauskite ir „ką mums reikš ši pergalė?“.